Tarp bituminių čerpių gamintojų, tiekėjų, pardavėjų ir statybinių bendrovių sąmyšį sukėlė ir prieš porą savaičių - kovo 4 dieną - įsigaliojęs naujas Statybos techninio reglamento skyrius.

Naujas nutarimas - nauji apribojimai

Bitumines čerpes importuojančios bendrovės "Ribena ir partneriai" pardavimų direktoriaus Rimvydo Samulionio teigimu, naujas statybos techninis reglamentas numato, kokias medžiagas galima naudoti kiekvienai stogo konstrukcijai.

Šlaitiniams stogams, kurių šlaito kampas yra didesnis kaip 45 laipsniai, dengti turi būti naudojamos nedegios medžiagos, kurių paviršiumi liepsna neplinta. Esant 30-45 laipsnių kampui, stogas turi būti dengiamas nedegiomis medžiagomis, kurių paviršiumi liepsna plinta lėtai.

"Pagal naująjį reglamentą, bituminės čerpės pakliūna į trečiąją, vidutinio užsiliepsnojimo medžiagų grupę ir gali būti dengiamos tik ant stogų, kurių šlaito kampas yra ne didesnis 30 laipsnių", - teigė R.Samulionis. Pasak jo, šis dokumentas apribojo čerpių naudojimą ne tik visuomeninei, bet ir individualiajai statybai.

Draudimas apribos medžiagų pasirinkimą

Pasak UAB "Statybininkas" direktoriaus Vido Norbuto, bituminių čerpių naudojimą apribojančios priešgaisrinės normos visų pirma taps nemaža problema statybinėms bendrovėms, užsiimančioms individualių pastatų statyba. "Iš rinkos gali būti išguita pigi ir praktiška stogų danga, pasižyminti įvairiomis formomis, plačia spalvų gama ir ilgaamžiškumu", - teigė V.Norbutas.

"Ne kiekvieno pastato stogą įmanoma dengti skarda, ji nėra tinkama idomesnių, nestandartinių formų stogų konstrukcijoms", - sakė V.Norbutas. Anot jo, bitumines čerpes sunkiai įmanoma pakeisti ir banguotais lakštais, liaudies vadinamomis "šiferiu".

"Nuo seno yra įprasta, jog banguotais lakštais dengiami didelių visuomeninių pastatų, fermų ir panašių statinių stogai. Šiuolaikinėje individualiojoje statyboje ši medžiaga praktiškai nebenaudojama", - teigė V.Norbutas. Pasak jo, šiferis privačiam namui nėra tinkamas ne tik estetiniu požiūriu, bet, kaip ir skarda, netinka nestandartinių formų stogams.

"Šis apribojimas gerokai susiaurins stogų dangų pasirinkimo galimybes ir paplonins besistatančių būstus gyventojų pinigines", - prognozavo R.Samulionis. Pasak jo, šiuo metu bituminių čerpių kaina siekia 13-27 litų už kv. metrą. Pigiau kainuoja tik "Eternit" banguoti lakštai, jų kaina - 14,5-25,8 Lt. už kv. metrą.

Kitos šiam prekių segmentui priklausančios stogų dangos yra gerokai brangesnės: skarda kainuoja 23-39 Lt./kv. m, betoninės čerpės - 33 Lt./kv. m, keraminių čerpių kaina viršija 50 Lt./kv. m. R.Samulionio teigimu, apdengti 240 kv. metrų stogo keraminėmis čerpėmis kainuotų 2000 litų daugiau nei naudojant bitumines čerpes.

Bituminės čerpės - populiariausios Amerikoje

Individualių namų kvartalus projektuojantis architektas Alius Vosylius taip pat piktinosi nauju, bituminių čerpių naudojimą ribojančiu dokumentu. "Statybos normų pataisos skamba nelogiškai, ypač žinant, jog bituminės čerpės populiarios ir labai plačiai naudojamos užsienio šalyse", - sakė A.Vosylius.

A.Vosyliaus teigimu, ši stogų danga sparčiai populiarėja ir tarp lietuvių. "Individualius namus besistatantiems šalies gyventojams šie apribojimai tikrai neturėtų būti taikomi", - įsitikinęs architektas.

Pasak R. Samulionio, bituminės čerpės yra pati populiariausia stogų danga Šiaurės Amerikoje ir ypač mėgstama Europos Sąjungos šalyse - nei šiapus, nei anapus Atlanto panašūs apribojimai bituminėms čerpėms nėra taikomi.

Išeitis - normų diferencijvimas

Statybinių medžiagų rinkos žinovų teigimu, nauji priešgaisrinės saugos normatyvai neatspindi realios situacijos. "Keista, jog naujajame reglamente yra taikomi apribojimai bituminėms čerpėms, tačiau pamirštas savo sudėtimi joms identiškas bituminis šiferis," - sakė V.Norbutas.

Pasak jo, laikantis naujo reglamento leidėjų koncepcijos, reikėtų apriboti ir skardinių dangų naudojimą. "Gesinti bituminėmis čerpėmis dengtą stogą yra paprasčiau, nes skardą reikia ardyti", - teigė V.Norbutas.

R.Samulionio teigimu, vienas iš galimų susidariusios situacijos sprendimų - priešgaisrinių reikalavimų diferencijavimas skirtingo pobūdžio pastatams. "Reikėtų atskirti individualiems namams ir visuomeniniams bei pramoniniams pastatams taikomas statybos normas", - mano "Ribena ir partneriai" pardavimų direktorius.

Lietuvos stogdengių asociacijos prezidentas Mykolas Truncė nebuvo toks kategoriškas. Jo teigimu, asociacijos atstovai neseniai lankėsi UAB "Gargždų mida", gaminančioje bitumines dangas stogams. Bendrovės "Gargždų mida" vadovai informavo, kad nuo balandžio 1 dienos sumažinti produkcijos kainas, planuoja šiemet padidinti prekybą ir, jų nuomone, naujos priešgaisrinės saugos normos nesukels ypatingų pokyčių stogų rinkoje.

Pasak M.Truncės, dabartinė saugos normų redakcija yra daug švelnesnė, nei buvo siūloma anksčiau, ir neužkerta galimybių bituminėmis čerpėmis dengti individualių namų stogus. Lietuvos stogdengių asociacijos atstovai taip pat ketina susitikti su gaisrininkais ir dar kartą aptarti abiem pusėms aktualius klausimus.